2019-10-30
Nuotraukoje - su Klaipėdos r. priešgaisrinės tarnybos viršininku Stanislovu Virbausku
O dabar iš Alytaus grįžkime namo – į Klaipėdos rajoną, pas savus ugniagesius. Rajone dirba 6 ugniagesių komandos, kurios per metus į įvykius vyksta nuo 480 iki 520 kartų. Esame šalies lyderiai, tik šį kartą nereikia tuo džiaugtis. Mat skirstant finansavimą rajonų ugniagesiams, panašu, mūsų šalyje įgyvendinamas socializmas – visiems duodama po lygiai! Kiek pavyko išsiaiškinti, dotacijos Lietuvos ugiagesiams dalinamos pagal komandų skaičių neatsižvelgiant į jų apkrovas. Tad kiti, mažesni, rajonai per metus gauna tik 80-110 iškvietimų, o pinigų – tiek pat kiek važiavimais į gaisrus ar gelbėjimo operacijas lyderiaujantis Klaipėdos rajonas. Tiek pat lėšų turime kurui, mašinų remontui, ekipuotei ir t. t.
Iki šiol pagrindinė žinia apie ugniagesius mūsų šalyje buvo ta, kad šia institucija Lietuvos gyventojai pasitiki labiausiai. Štai tokiu apgaulingu šydu daug metų buvo neigiama tikroji realybė. Ir panašu, kad gaisras „Ekologistikoje“ bus tas lūžis, kuris pagaliau privers keisti sistemą. Linkiu ugniagesiams – ir Klaipėdos rajono, ir visos Lietuvos – pasinaudoti šia proga. Prisidedu ir aš – vakar Vidaus reikalų ministerijai su savo komanda Seime įteikiau prašymą išsamiai paaiškinti finansavimo skyrimo tvarką. Pasinaudosiu galimybe inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie vėlgi tiesiogiai liečia rajonines savivaldybes.
Dalinuosi kreipimosi tekstu:
DĖL LĖŠŲ SKYRIMO VALSTYBINEI (VALSTYBĖS PERDUOTAI SAVIVALDYBĖMS) PRIEŠGAISRINEI FUNKCIJAI ATLIKTI
Dabartinė savivaldybių ugniagesių gelbėtojų situacija yra nepavydėtina. Savivaldybių ugniagesiams vien šiems metams užbaigti trūksta 1,5 mln. eurų, aprūpinimas įranga ir ekipuote nepakankamas, ugniagesių automobilių amžius daug kur siekia keletą dešimtmečių, pastatams reikalingas remontas ir kt. Pagal nustatytus reikalavimus, ugniagesių komandoje dirba devyni ugniagesiai gelbėtojai, iš kurių vienas yra skyrininkas, o pagal patvirtintą standartą budi po du ugniagesius, tačiau situacija tokia, jog trūkstant lėšų mokėjimui už viršvalandžius, už perdirbtas valandas tenka atiduoti darbo dienomis ir tada lieka budėti po vieną ugniagesį ir į gaisrus ir kitus įvykius dažnai važiuoja vienas ugniagesys. Gaisrus gesinti ir likviduoti kitus įvykius vienam yra itin sudėtinga, kartais ir neįmanoma, pažeidžiama darbo sauga, negali tinkamai suteikti reikiamą pagalbą, todėl yra buvę, kai atvykus vienam ugniagesiui gesinti sodybos, ji sudegė, nors galimai buvo įmanoma užgesinti, jei tai būtų daręs ne vienas ugniagesys.
Tiek savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, tiek LTPF teigimu, savivaldybėms lėšų buvo skirta tiek, kiek paskaičiuota pagal pateiktą minimalų lėšų poreikį, tačiau ne visos lėšos pasiekė gavėjus. Kur dingo likusios lėšos – apskaičiuotos, bet nepasiekusios savivaldybių, atsakymo jie negauna.
Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodika, pasak tarnybų, neatitinka realybės, nes daug išlaidų išvis nėra įtrauktų į skaičiavimo metodiką, taip pat lėšų skyrimo tvarka yra neproporcinga, kadangi savivaldybėms lėšos skiriamos pagal turimų komandų skaičių, neatsižvelgiant į tai, kad vienur gaisrų ir kitų įvykių kyla daugiau, kitur – mažiau, o finansavimą komandos gauna vienodą, tad ten, kur įvykių mažai, ugniagesiams lėšų pakanka viršvalandžiams, priedams ir premijoms išmokėti, o kur įvykių daugiau – neužtenka net minimaliai algai išmokėti. Taipogi, numatomame 2020 metų biudžete apskaičiuotas nepakankamas poreikis, kadangi nenumatoma skirti papildomų lėšų faktiškai atliekamam būtinajam viršvalandiniam darbui, bei nuo 2020 m. sausio 1 d. didėjančiam minimaliam darbo užmokesčiui ir padidėjusiam koeficientui padengti.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir tai, kas išdėstyta, prašau paaiškinti kokių šiuo metu priemonių yra imamasi siekiant gerinti savivaldybių ugniagesių gelbėtojų finansavimą, taip pat kas yra numatoma 2020 metų biudžete ginant ugniagesių interesus.
Seimo narė Rasa Petrauskienė