< Atgal
MĖNUO SEIME

ARBA TEISĖ GINTI JŪSŲ AUTOMOBILĮ

2019-10-26

Ž. Gedvilos/15min.lt nuotr. 

Įtempta Seimo nario dienotvarkė ir posėdžiai, užsitęsiantys iki 21 valandos. Daugiau kaip 100 apsvarstytų įstatymų ar jų pakeitimų projektų ir dukart sugaištas laikas valdančiajai daugumai bandant iš posto nuversti mano vadovą – Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Dar kartą dėkoju Jums už pasitikėjimą, išrenkant mane atstovauti Jums LR Seime. Pirmasis mėnuo buvo itin įvairus. Tad būti šalies įstatymų leidybos dalimi – šalto proto reikalaujantis iššūkis.

Turiu pripažinti, kad atstovaudama Klaipėdos rajoną, regionus ir kaimiškas vietoves Seime kolegoms irgi turiu priminti apie šaltą protą ir tai, kad įstatymai galioja visoje Lietuvoje. O joje gyvena skirtingų galimybių mūsų piliečiai. Šį faktą aktyviai ginu Seime kalbėdama apie Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą. Viešojoje erdvėje jam skiriama daug dėmesio, o nuolatiniai Aplinkos ministerijos projekto tikslinimai daugelį Jūsų turbūt jau supainiojo. Vien šiemet ministerija pristatė jau trečią šio įstatymo versiją.
 
Antradienį per Seimo posėdį aktyviai klausėme Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pristatomo projekto. Prieš tai jį buvau akylai išnagrinėjusi ir įsitikinusi – turime dar kartą tobulinti įstatymą, nes toks, kokį siūlo ministerija, neatitinka regionų realybės. Taip ir įvyko – nepritariau šiam projektui, balsavau “prieš” ir įstatymą grąžinome vyriausybeio ištaisyti.
 
Ką turi išgirsti valdantieji, jei jau ketina apmokestinti automobilius? Siūloma automobilių apmokestinimo tvarka yra socialiai neteisinga. Automobilį įsigyjantis asmuo privalėtų sumokėti vienkartinį mokestį, svyruojantį nuo 36 iki net 1280 Eur. Kuo labiau aplinką teršiantis automobilis – tuo daugiau pirkėjas moka. Ir čia man, paprastą regiono žmogų atstovaujančiai politikei, formuojasi esminis atsakymas Aplinkos ministrui: mažiau taršūs automobiliai ar elektromobiliai yra prabangos prekė, kokios kaimo žmogus ir net vidutines pajamas gaunantis statistinis lietuvis negali sau leisti. Vadinasi didžioji dalis lietuvių toliau pirks iki 3 000 Eur vertės kainuojančius “tautomobilius” ir taršos mokestį mokės, nes tiesiog neišgali pirkti brangesnės mašinos. Mokestis baus mažiausiai pasiturinčius, ypač kaimo vietovių gyventojus, kuriems mašina yra būtina susisiekimo priemonė į darbą, polikliniką, sodą. Siūlomi pakeitimai niekaip nepadidins gyventojų ir įmonių pajamų bei galimybių įsigyti mažai taršius automobilius. Priešingai – brangins transporto paslaugas.
 
Pažvelkime dar kitu kampu. Ar Vyriausybė yra apskaičiavusi, kokia bus reali nauda aplinkai, jei apmokestinsime automobilius? Ne, nėra. Ar yra apgalvotos alternatyvos kaimo žmonėms, kurie apmokestinus mašinas nuspręs sau tokios nepirkti? Ar yra numatyta daugiau viešojo transporto lengvatų, intensyvesnis susisiekimas viešaisiais maršrutais? Ne, irgi nėra. Vadinasi, vienintelė šio įstatymo paskirtis – bet kokia kaina surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. Ir čia ministerija vėlgi nėra padariusi namų darbų – net nežinome, kam surinktą mokestį konkrečiai skirtume.
 
Žinote, dažnai sakoma, kad ieškant sprendimo labai naudinga į komandą priimti naujokų – žmonių, kurie situaciją įvertintų naujomis akimis. Po mėnesio Seime panašiai ir jaučiuosi, nes regiono žmogui plika akimi matyti, kad didžiausioje automobilių taršoje skendi sostinė. Užtektų elementaraus sprendimo, kurį sėkmingai taiko Baltijos sesė Estija, Talino gyventojus dar 2013 metais persodinusi į nemokamą viešąjį transportą. Tarša ir kamščiai sumažėjo akimirksniu, o šalis skaičiuoja, kad kasmet sutaupo apie 20 mln. Eur, nes nebereikia administruoti bilietėlių ir kitų IT sistemų. Be to, tokia privilegija naudotis gali tik mieste deklaruoti asmenys, tad natūralu – deklaruotų piliečių daugėja, daugėja ir gyventojų pajamų mokesčio dalis miestui. Finansine prasme mietas „išėjo į pliusą“ ir dar sumažino taršą.
 
Svarstant įstatymo projektus Seime privalome atsižvelgti į gerąją kitų šalių patirtį. Ir, mano požiūriu, nebūtina eiti lengviausiu keliu siūlant naują mokestį. Turime pasirinkti geriausią sprendimą, bet Vyriausybė Seimui tokio dar nepasiūlė.