< Atgal
SUKURTI ERDVES POILSIUI

Straipsnis publikuotas dienarštyje „Vakarų ekspresas" ir laikraštyje „Banga" 2018-09-27

Naujas parkas – vis dar popieriuje. Gal metas pradėti?

Tik ką praėjo dar viena vasara, kai pagrindinė rajono centro poilsio zona – senasis miesto parkas – lankytojus pasitiko apleistas. Ir tai jau aštunta vasara, jei skaičiuosime nuo 2011-ųjų, tai Klaipėdos rajono savivaldybė pritarė Gargždų miesto bendruomenės inicijuotai ir su architektais parengtai senojo parko vystymo galimybių studijai.

 2010-aisiais Gargžduose įgyvendinta viltinga ir moderni miesto bendruomenė iniciatyva – pasitelkus itin profesionalią komandą ir miestą mylinčius gargždiškius parengta minėta parko galimybių studija. Kartu su gargždiškiu architektu Matu Cirtautu bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros specialybės studentais sukurtas planas jau tada buvo unikalus net Lietuvos mastu. Ir pirmiausia unikalus tuo, kad jis rengtas daugiausia patriotiškų miestiečių iniciatyva. Iki pat dabar šią koncepciją ir vėliau parengtą techninį projektą iki šiol pagiriamai vertina kraštovaizdžio profesionalai. Tačiau kol kas apie parko renesansą kalbame tik popieriuje. Darbais pasigirti negalime.

Parko atnaujinimas stringa ir tam galima surasti daugybę priežasčių. Tačiau realiai tai – pasiteisinimai, kurie žeidžia ir nuvilia gyventojus. Visų pirma – projekto pradžios vis dar laukiančią bendruomenę, o kartu ir vaikus į parką vežimėliais vežančius tėvelius, dviračiais ar paspirtukais važinėti mėgstančius vaikus. Taip pat neįgaliuosius, aktyvaus laisvalaikio mėgėjus.

Glausta chronologija:

  1. 2011 m. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė parko vystymo galimybių studijai. Projektas vertintas itin palankiai ir jau žodžiu pažadėta ateityje parko atnaujinimui skirti biudžeto lėšas.
  2. Iškart 2011 m. Savivaldybės administracija paskelbė techninio projekto rengėjo konkursą. Laimėjusi bendrovė užduoties neatliko. Su dvejus metus projektą vilkinusia įmone sutartis buvo nutraukta. Prarasti dveji metai.
  3. Naujas techninio projekto rengėjų konkursas paskelbtas tik 2016 m. Jį laimėjusi kita įmonė projektą parengia, jis 2017 m. sėkmingai patvirtintas Savivaldybės taryboje ir pristatytas visuomenei. Ledai pajudėjo?
  4. Ne. Gavus leidimą statyboms Administracija tais pačiais 2017 m. paskelbė darbų rangovo konkursą. Jį vėl ištiko nesėkmė – su laimėjusia bendrove sutartis nebuvo pasirašyta nustačius, kad firma nepajėgi atlikti darbų tokiame sudėtingame objekte.
  5. Šiemet (2018 m.) iš naujo paskelbtas rangovo konkursas. Birželį jį laimėjusi bendrovė vėl buvo po Viešųjų pirkimų komisijos padidinamuoju stiklu, nes oficialiai skelbia atliekanti tik subrangos darbus. Apmaudu, kad ruošiant šio bei anksčiau minėto techninio projekto rengėjo konkursų sąlygas galimai nebuvo įtraukta saugiklių, prioritetu išskiriant įmonės patikimumą.
  6. Gera žinia ta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba konkursą laimėjusį rangovą įvertino tinkamu vykdyti projektą ir parko atnaujinimo startui bereikia vieno žingsnio – Administracijos direktoriaus parašo ant sutarties. Labai tikiuosi, kad parkas nepateks į jokias politines pinkles ir sutartis su rangovu bus pasirašyta. Be abejo, čia jau numatant griežtus saugiklius skaidriems ir terminuotiems darbams.

Savivaldybės taryba yra patvirtinusi parko atnaujinimo projektui finansavimą – 1,7 mln. Eur. Bendra projekto įgyvendinimui reikalinga suma – 2 mln. Eur, tad likusius 15 proc. (300 tūkst. Eur) tikimasi gauti pasinaudojus ES parama kraštovaizdžio projektams įgyvendinti (įgyvendinančioji institucija – LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra). Šią paramą Gargždų parkas pretenduoja gauti kone be konkurencijos būtent dėl itin profesionaliai sukurtos parko vizijos.

Ar ši vizija išvys dienos šviesą ir ar nepateks parkas į biurokratijos bei rangos darbų pinkles, vėlgi priklausys nuo atsakingo Administracijos darbo. Žvelgiant į ilgą aukščiau primintą įvykių chronologiją, tampa akivaizdu, kad šis grandiozinis projektas stokojo dėmesio ir nebuvo prioritetas. Taigi ir laukėme jo pradžios šitiek metų.

Palaikiau ir palaikysiu miestiečių interesą turėti pavyzdingą viešąją erdvę, į kurią galėtume pasididžiuodami atvesti savo svečius, švęsti miesto šventes ir istorines progas. Todėl rodydama asmeninę iniciatyvą kviečiu:

  1. Projektas turi būti prioritetinis. Parko vizijos sprendiniai sukurti prieš beveik 10 metų. Jie išdiskutuoti su bendruomene, pagyrimų sulaukę ir iš ES paramą skirstančių specialistų – negalime leisti šioms puikioms idėjoms likti popieriuje vien dėl to, kad nesugebame jų įgyvendinti.
  2. Jei sėkmingai pavyks parke pradėti rangos darbus, būtina griežta kontrolė. Patirtis rodo, kad kone nė viena objektas neišvengia rangos darbų broko, o čia kalbame apie 20 ha teritoriją ir itin jautrią jos istoriją: pradedant iškilia dvaro praeitimi, baigiant liūdnu genocido ir rezistencijos aukų likimu.

Taigi asmeniškai domėsiuosi parko atnaujinimo viešųjų pirkimų procedūromis ir pagaliau pradėtu įgyvendinti projektu.

Gargždų dvaro parkas grožiu ir pavyzdiniu suplanavimu seniau garsėjo visoje Žemaitijoje, lenkdamas Rietavo, Plungės, Renavo, kitus išpuoselėtus dvarų parkus. Tai nebuvo pamiršta ir kuriant ateities parko viziją: 20ha plote numatyta išsaugoti senuosius medžius, atsodinti anuomet vyravusios augalijos dalį, atnaujinti kelis kilometrus takų, maksimaliai išnaudoti Minijos slėnį masiniams renginiams, paplūdimio pramogoms, žiemos slydinėjimo malonumams ir kt. Žinoma, įrengti visoms amžiaus grupėms tinkamas poilsio zonas – nuo ramių pasisėdėjimų ant suolelių, iki vaikų žaidimo aikštelių ar renginių jaunimui zonų. Kaip ir dera civilizuotame parke, pagaliau įrengti normalius tualetus.