Straipsnis publikuotas dienraštyje „Vakarų ekspresas" 2018-10-28
Slengiai mums reikalingi
Slengių „skyrybų prašymo“ buvo galima tikėtis. Anksčiau ar vėliau. Nepakankamas Klaipėdos rajono dėmesys naujakuriams buvo lyg tiksinti bomba ir šiandien turime padaryti viską, kad pavyktų ją nukenksminti.
Tiek naujakuriams, tiek kolegoms noriu priminti, kad kadaise, dar tik pradedant kurtis pirmiesiems kvartalams Klaipėdos pašonėje, Klaipėdos rajono savivaldybės valdžia su NT vystytojais susitarė, kad iš rajono nieko nebus prašoma (kalbu apie techninę ir socialinę infrastruktūrą). Rajono meras ir jo komanda, panašu, gyvena pagal šį, prieš kokius 15 metų sudarytą susitarimą. O naujakurių daugėja, NT vystytojai bankrutuoja ir atsiranda nauji. Tad natūralu, kad anas susitarimas senai netekęs prasmės. Kai šiame rajono krašte gyvena didelė dalis jaunosios rajono kartos, ją ignoruoti yra nesolidu ir politiškai nenaudinga.
Gaila, kad Slengių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai jaučiasi statistiniu vienetu, kuris pretenzijas neva kelia dažnai net nebūdamas registruotas rajone (tai reiškia ir nemokantis mokesčių į rajono biudžetą). Ką jau kalbėti, kad šios seniūnijos gyventojų aktyvumas rinkimuose yra apie 25 proc. ir dar nebalsuojama už merą bei jo partiją... Vietoje to, kad į situaciją būtų pažvelgta perspektyviai ir leistasi į dialogą su jaunomis šeimomis, šiandien mes šiuos žmones esame pastatę į nereikalingos našlaitės vaidmenį. Šioje vietoje greičiausiai sulauksiu replikų, kad kaip Tarybos narė irgi esu kalta dėl dabartinės situacijos. Tipinis požiūris, nors realiai Tarybos narys neturi galimybių nuvesti merą už rankos pas kitos savivaldybės merą ar pakeisti jo bendravimo metodus.
Taigi iš esmės čia matau rajono mero ir administracijos vadovų negebėjimą diplomatiškai spręsti problemų: tartis su Klaipėdos miesto vadovybe ir draugiškai bei nuosekliai ieškoti sprendimų. Kokių?
Išvados: