< Atgal
LAIKYTIS ĮSTATYMŲ

Tarybos sprendimams nelemta išsipildyti

„Savo žodį noriu duodu, noriu – atsiimu“, – štai tokia nepagarbi sparnuota frazė kartą išsprūdo dabartiniam rajono merui ir ji buvo pranašiška. Blogąja prasme. Nesilaikyti žodžio ir pažeidinėti Vietos savivaldos įstatymą, regis, norma tapo ir Administracijai. Šį kartą kalbu apie nevykdomus Tarybos sprendimus.

Savivalė – net prieš kariuomenę

Vietos savivaldos įstatyme aiškiai nurodoma (18 str. 1 dalis), kad Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus atšaukti, sustabdyti ar panaikinti gali tik pati Taryba. Tai reiškia, kad Tarybos daugumai priėmus sprendimą, už jo vykdymą atsakinga institucija negali savavališkai jo ignoruoti. Deja, Klaipėdos rajone tokią savivalę stebime net strateginiuose valstybės reikaluose.

Ne kartą apie tai kalbėjau ir dar kartą priminsiu atsainų požiūrį į Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Dar 2016 m. rugsėjį mes, Tarybos nariai, priėmėme sprendimą kariams atlaisvinti daugiau patalpų buvusiame teritoriniame gynybos štabe Gargžduose (Klaipėdos g. 74). Tokį poreikį lėmė augančios grėsmės mūsų valstybingumui ir būtinybė ruošti daugiau karių. Patalpų poreikį merui raštiškai išsakė pats Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Deja, nuo sprendimo priėmimo praėjo lygiai dveji metai, bet poslinkis vyksta vėžlio žingsniu. Pagrindinė priežastis – negalime operatyviai kitur iškelti pastate įsikūrusių įstaigų – Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus ir Vietos veiklos grupės bei Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro padalinio. Optimistiniu atveju tai įvyks kitų metų antroje pusėje. O iki tol kariai neturi galimybės planuoti nei patalpų atnaujinimo darbų, nei veiklų. Ar tikrai šios lokalios priežastys – svaresnės už valstybės interesą ir Tarybos sprendimą?

Alkana kultūra

Cituoto vietos savivaldos įstatymo straipsnio ignoravimas (o gal tiksliau – pažeidimas) akivaizdus ir prisimenant taip ir neinicijuotą rajono kultūrinės strategijos rengimą. Dokumentas, kuris turėjo apibrėžti naują kultūrinės veiklos liniją rajone, nebus rengiamas. Taip nusprendė pasikeitusios sudėties Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, vadovaudamasis trumparegiškomis prielaidomis, esą kultūros strategijos dokumentas – pinigų metimas į balą. Nors taryba buvo nusprendusi, kad rajono kultūros įstaigos turi ieškoti naujo kelio į vartotojų širdis ir tai padaryti galima būtent parengus profesionalų planą – strategiją. Taryba savo sprendimo nei atšaukė, nei sustabdė. Ar komitetuose dirbantys valdantieji nuo šiol – viršesni už visą Tarybą?

Našlaičio dalia yra ištikusi ir Gargždų krašto muziejų. 2017 m. vasarį Taryba priėmė svarbų sprendimą plėsti muziejaus patalpas ir įsigyti šalia esantį pastatą (kuriame veikė daugeliui žinomas baras „Astorija“). Apie patalpų poreikį kalbama jau senai ir jis – neginčijamas. Šiuo metu muziejaus eksponatai vietos turi ne ką daugiau nei silkės statinėje. Tačiau čia ir vėl tenka pripažinti – demonstruojamas dėmesys kultūrai tėra tuščiažodžiavimas. Nors patalpoms pirkti yra numatyta 130 tūkst. Eur, per vieną posėdį paklausus, kodėl nevykdomas sprendimas, teko išgirsti Administracijos direktoriaus repliką, esą jis dar nėra tikras dėl šio pirkimo. Tuo tarpu įstatymas aiškiai sako, kad administracija yra sprendimų vykdytoja, o ne kontrolierė.

Nebent vykdytojai sprendimų nevykdo spaudžiami „viršūnių“. Ir kas galėtų paneigti?