Vykdant projektą „Gargždų muzikos mokyklos infrastruktūros tobulinimas“ ir renovuojant Gargždų muzikos mokyklos pastatą palikta esama fasado stilistika ir dekoro detalės.
Virš pagrindinio įėjimo durų pavaizduoti rugių varpos ir pjautuvai atspindi tipišką XX a. 6-ajame dešimtmetyje sovietų valdžios propaguotą pseudoistorizmo architektūrinį stilių.
Tai nuosaikusis šio stiliaus variantas, būdingas nuo sostinės nutolusių rajonų centrų reprezentaciniams pastatams. Sovietinė ar ne simbolika ant Gargždų muzikos mokyklos? Nuomonę tikriausiai turime kiekvienas.
Ypač karta, kuriai ano laikotarpio ideologija yra ne tik istorinis faktas, bet jų likimus griovęs ir šeimas tremtin pasmerkęs skaudus įvykis. Tai žmonės, kurie tiesiogiai susiję su pjautuvo simboliu paženklintu laikotarpiu Lietuvoje.
Žmonės, kuriems rugio varpa yra ne romantiška nostalgija naminei duonai, o tiesioginė užuomina apie sovietmečio represijas ir nepriteklių. Nesvarbu, simboliai vaizduojami kartu ar atskirai, simbolika pasąmonėje siejasi su sovietmečiu, o ne tik su 6-ojo dešimtmečio architektūriniais sprendimais.
Todėl šiandien, kai diskusijos yra pasiekusios visuotinio šurmulio etapą, lemiamą žodį kviečiu tarti politikus. Ir taip prisiimti atsakomybę už sprendimą bei nepalikti vietos kaltų paieškai ateityje. Į klausimą, ar ši simbolika ant pastato iš tiesų nėra ideologinė, visų pirma turi atsakyti specialistai.
Todėl Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratųKlaipėdos rajono skyriaus iniciatyva, Klaipėdos rajonosavivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos nariai kartu su LR Seimo nariais Audroniumi Ažubaliu ir Laurynas Kriščiūnu kreipėmės į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą bei Lietuvos heraldikos komisiją.
Šių institucijų atsakymai ir rekomendacijos bus itin reikšmingos galutiniam sprendimui. Ir vis dėl to, esu tvirtai įsitikinusi, kad šioje situacijoje privalomas mūsų – Klaipėdos rajono savivaldybės politikų – įsitraukimas.
Turime priimti principinį politinį sprendimą. Todėl kreipiausi į Klaipėdos rajono merą Bronių Markauską su prašymu inicijuoti pasitarimą savivaldybėje, įtraukiant specialistus ir visuomenės atstovus.
Kad ir kokį verdiktą priimsime, visiems bus aišku, kad vietos politikai neliko nuošalyje ir prisiėmė atsakomybę. Jei to nepadarysime, sukursime terpę politikavimui ir galbūt net kaltinimams politinės valios trūkumu.
Juk skaičiuodami trisdešimtuosius nepriklausomybės metus jau turime politinį stuburą. Išsakydama TS-LKD skyriaus poziciją jaučiu pagarbą abiems pusėms – ir istorikų norui išsaugoti architektūrinius sprendinius, ir sovietmečio aukų pasipiktinimui simboliais.
Todėl mūsų nuomone, teisinga būtų ženklus nuimti, tačiau jais neatsikratyti, neignoruoti.
Ant dabartinės muzikos mokyklos pastato galėtų atsirasti informacinė lenta su pastato paskirties sovietmečiu aprašu. Simboliai vykdant rekonstrukciją, jei įmanoma techniškai, perduoti saugoti Gargždų krašto muziejui. Istorijos neištrinsi. Tačiau turime kartu ir tvirtai nuspręsti, at atsinaujinant norime ją palikti pačiame pastato centre.