< Atgal
GERBTI PRAEITIES DIDVYRIUS

Straipsnis publikuotas laikraštyje „Banga" 2018-10-20

Partizanų vadą pagerbę, prisiminkime žuvusius čia

Praėjusiais metais sostinėje tūkstančiai lietuvių atidavė pagarbą Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui, kurio palaikai perlaidoti Antakalnio kapinėse, greta aukščiausių Anapilin išėjusių valstybės pareigūnų, politikų. Net šalies vadovai skambiai pripažino, kad šis kapas tapo paminklu visiems partizanams, kurių daugelio kapai amžiams liks Lietuvos šalikelėse ir kalvose. Klaipėdos rajone – taip pat. Tik gaila, kad pagarbos čia palaidotiems partizanams iš Klaipėdos rajono savivaldybės nėra nė lašo.

Seniūnijose – pamiršti objektai

Klaipėdos rajone oficialiai skaičiuojamos 32 kapavietės, kuriose 1944-1953 m. palaidoti Lietuvos laisvę gynę partizanai. Tai – į Kultūros vertybių registrą įrašyti objektai ir juos dar 2003 metais tuometinis rajono Administracijos direktorius pavedė prižiūrėti seniūnijoms.

Oficialiai kapavietės jau 15 metų turėtų būti prižiūrimos iš biudžeto lėšų. Tačiau prieš keletą metų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono skyriaus nariai šias vietas rado visiškai apleistas: kerpėmis apaugę ar nuraudonavę paminklus atstojantys stulpeliai, supuvusios kapų tvorelės, visiškai netvarkytos teritorijos. Vaizdas, kurį su partiečiais pamatėme, buvo šokiruojančiai liūdnas. Nuo to karto kasmet šiuos kapus neatlygintinai tvarkėme mes bei aktyviai prisidedantis Šaulių sąjungos skyrius. 2013 metais Kultūros skyrius seniūnams priminė apie jų pareigą tvarkyti partizanų kapus, tačiau mes kaip tvarkėme, taip tebetvarkome šiuos kapus. Kitų darbščių rankų daugelyje jų akivaizdžiai nėra buvę.

Vieta istorijos pamokoms

2017 metais asmeniškai bendravau su Klaipėdos rajono gimnazijų bei vidurinių mokyklų pedagogais, prašydama kartą per metus inicijuoti išvykstamąją istorijos pamoką ir jos metu prisidėti prie apylinkėse esančių partizanų kapų tvarkymo. Kol kas nuoširdžią padėką reiškiu Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos istorijos mokytojui Karoliui Pugačiauskui, kuris su moksleiviais reagavo į mano socialinę iniciatyvą. Tikiuosi, šis pavyzdys ilgainiui įkvėps ir kitus istorikus.

Keleto metų kapaviečių tvarkymo patirtis išties slogi. Liūdniausia matyti vandalizmo atvejus ir suvokti, kad greičiausiai tai – nenuovokų darbas. Žmonių, kurie nė nenumano, kad baltas (nuo laiko jau apkerpėjęs) stulpelis simbolizuoja laisvės kario paminklą. Esame radę jų pamiškėje sudegintų kartu su padangomis. Esame radę nulaužtų. Esame iš vis neradę, nes kapaviečių tvarkymo iniciatyvos pradžioje daug kur teko klaidžioti pasiėmus partizanų kapų planus ir sąrašus. Cheminėmis priemonėmis šveičiant atmintinus stulpelius bei šienaujant brūzgynus kildavo dabar jau retorinis klausimas – ar mes esame vieni, kuriems tai rūpi?

Ar tikrai supratome herojų Vanagą?

A. Ramanausko – Vanagas, lyg iš naujo atrastas tautos herojus, privertė didžiąją dalį lietuvių prisiminti ir pergalvoti Antrojo pasaulinio karo nuoskaudas. Dar daugiau – iš naujo įvertinti partizaninių kovų vaidmenį tautos istorijoje ir pagalvoti, ar patys kada išdrįstume stoti jų vieton. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ši masinė pagarba nebuvo apsimestinė „tik todėl, kad visi apie tai kalbėjo“.

Šiuo metu partizanų kapavietės Klaipėdos rajone yra pakankamai geros būklės ir nė kiek nebijau pasidžiaugti, kad tai įvyko mano partiečių kolegų dėka. Taigi visų pirma kviečiu seniūnus prisiminti, kad pareiga šiuos kapus tvarkyti yra paskirta Jums. Kviečiu ir visus rajono gyventojus Lapkričio 1-ąją aplankyti ne tik artimųjų kapus, bet ir mūsų šalį gynusius partizanus. Dalgio, kastuvo ir cheminių priemonių vežtis nebereikia – užteks uždegti žvakelę Jų atminimui.

Rasa PETRAUSKIENĖ,

TS-LKD Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė