Straipsnis publikuotas dienraštyje „Vakarų ekspresas" 2018-10-28
Slengiai mums reikalingi
Slengių „skyrybų prašymo“ buvo galima tikėtis. Anksčiau ar vėliau. Nepakankamas Klaipėdos rajono dėmesys naujakuriams buvo lyg tiksinti bomba ir šiandien turime padaryti viską, kad pavyktų ją nukenksminti.
Tiek naujakuriams, tiek kolegoms noriu priminti, kad kadaise, dar tik pradedant kurtis pirmiesiems kvartalams Klaipėdos pašonėje, Klaipėdos rajono savivaldybės valdžia su NT vystytojais susitarė, kad iš rajono nieko nebus prašoma (kalbu apie techninę ir socialinę infrastruktūrą). Rajono meras ir jo komanda, panašu, gyvena pagal šį, prieš kokius 15 metų sudarytą susitarimą. O naujakurių daugėja, NT vystytojai bankrutuoja ir atsiranda nauji. Tad natūralu, kad anas susitarimas senai netekęs prasmės. Kai šiame rajono krašte gyvena didelė dalis jaunosios rajono kartos, ją ignoruoti yra nesolidu ir politiškai nenaudinga.
Gaila, kad Slengių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai jaučiasi statistiniu vienetu, kuris pretenzijas neva kelia dažnai net nebūdamas registruotas rajone (tai reiškia ir nemokantis mokesčių į rajono biudžetą). Ką jau kalbėti, kad šios seniūnijos gyventojų aktyvumas rinkimuose yra apie 25 proc. ir dar nebalsuojama už merą bei jo partiją... Vietoje to, kad į situaciją būtų pažvelgta perspektyviai ir leistasi į dialogą su jaunomis šeimomis, šiandien mes šiuos žmones esame pastatę į nereikalingos našlaitės vaidmenį. Šioje vietoje greičiausiai sulauksiu replikų, kad kaip Tarybos narė irgi esu kalta dėl dabartinės situacijos. Tipinis požiūris, nors realiai Tarybos narys neturi galimybių nuvesti merą už rankos pas kitos savivaldybės merą ar pakeisti jo bendravimo metodus.
Taigi iš esmės čia matau rajono mero ir administracijos vadovų negebėjimą diplomatiškai spręsti problemų: tartis su Klaipėdos miesto vadovybe ir draugiškai bei nuosekliai ieškoti sprendimų. Kokių?
- Darželių problemą galima spręsti koncesijos principu, kai privatūs investuotojai vykdytų statybas, o savivaldybė įsipareigotų jiems mokėti valstybinio dydžio mokinio krepšelį.
- Mokyklų trūkumą spręsti reikia dar glaudžiau bendradarbiaujant su Klaipėda ir randant bent jau papildomas pavežėjimo galimybes į ir iš mokyklų.
Išvados:
- Šiandien turime blogos komunikacijos su gyventojais padarinius. Jei rajono mero nereikėtų per prievartą stumti bendrauti su Klaipėdos miesto meru, šiandien tikrai neturėtume Slengių „skyrybų prašymo“. Dialogas gelbsti visuose santykiuose – politiniuose ypač.
- Nuolat bendraudama su rinkėjais ne kartą įsitikinau, kad vasarą organizuota apklausa dėl Klaipėdos rajono pavadinimo keitimo (į Gargždų savivaldybę) buvo pretekstas slengiškiams jungtis prie Klaipėdos. Nors apklausa oficialiai laikoma neįvykusia, rezultatą turime – žmonės yra pavargę nuo neveiksnios valdžios Gargžduose ir nenori būti siejami su šio miesto pavadinimu.
- Slengių prijungimas prie Klaipėdos miesto nėra panacėja visoms socialinėms problemoms spręsti. Uostamiestyje nėra statoma nei naujų valstybinių mokyklų, nei darželių, todėl staiga slengiškių vaikams durys į ugdymo įstaigas neatsivers. Ar Klaipėdos miestas išskėstomis rankomis laukia teritorijų su neišplėtota infrastruktūra ir yra pasiruošęs pinigų maišą jas apstatyti darželiais, mokyklomis, kultūros centrais? Žinoma, kad ne. Užtenka vien pažiūrėti į Tauralaukį, kuris Klaipėdos dalimi irgi tapo, o ne buvo. Ten netvarkingų kelių ir gatvių netrūksta.