< Atgal
Vyksta realūs pokyčiai

Prieš metus apžvelgiau politinių gėdų trejetuką – objektus, kurie politikų, buvusių valdžioje, daug metų būdavo linksniuojami rinkiminiuose pažaduose, bet taip ir nesulaukė jokių veiksmų. Iš tiesų, pagaliau prasidėjo realūs pokyčiai – realūs darbai rajone. Jau 2019-aisiais metais, kai sudarėme koaliciją, identifikavome problemas ir ėmėmės darbų. Kai buvau Administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuravau ir dalyvavau visų klausimų sprendime. Dabar, kai esu Seime, dirbu ne tik Seimo nario darbą, bet neatitrūkstu nuo Savivaldybės bėdų ir reikalų. Visais svarbiais klausimais nuolat kontaktuoju su savo frakcija ir koalicija bei Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku. Kartu deriname ir nacionalinės, ir vietinės reikšmės klausimus.

Tad kas pasikeitė per pusantrų metų, man dirbant Seime, kartu su Klaipėdos rajono tarybos valdančiojoje daugumoje dirbančia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų komanda?

 

Moderni ir šiuolaikiška autobusų stotis – jau kitąmet

Gargždų autobusų stotis. Visi gargždiškiai ir rajono gyventojai, su kuriais bendrauju, ją vadina miesto gėda. Metų metus nebuvo sugebėta situacijos išjudinti iš vietos. Nors ir turėdama kontrolinį akcijų paketą, Klaipėdos rajono savivaldybė neturėjo balsavimo teisės. Tačiau man su kolegomis pavyko atrasti išeitį iš absurdiškos situacijos: lapkričio mėnesį prasidės senosios stoties akcijų privatizavimo procesas, o dar šiais metais tikimasi užbaigti naujos ir modernios stoties projektavimą. Pastaroji atsiras greta – P. Cvirkos g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Pokyčius gyventojai galės pamatyti jau kitąmet: jeigu niekas nesutrukdys, jau vasarą prasidės statybų darbai. Modernus ir šiuolaikiškas 140 kv. m stoties pastatas su keleivių laukimo sale, prekybos vieta – spaudos kiosku, bilietų kasa, informacijos centru, sanitarinėmis ir administracinėmis patalpomis, neabejotinai bus miesto puošmena. Jau visai netrukus galėsiu teigti, kad vienu skauduliu Gargždų mieste mažiau.

 

Parkas jau keičiasi

Senasis miesto parkas. Nuo 2011 metų, kai Savivaldybės taryba pritarė parko vystymo galimybių studijai, iki 2018 metų, kai eilinį kartą nepavyko surasti rangovo parko atnaujinimo darbams, Gargždų parkas nebuvo sulaukęs taip reikalingų investicijų. Vien tik pažadai ir neįvykę konkursai.

Man, dirbant Seime, pradėti įgyvendinti realūs pokyčiai. Jau atlikta nemažai Gargždų miesto parko tvarkymo pirmojo etapo darbų, kainavusių 330 tūkst. eurų (dalis lėšų – ES). Juos gyventojai gali įvertinti – parke nugenėti ir pašalinti blogos būklės medžiai, prie Minijos upės nutiesti pažintiniai takai, sutvarkytas paplūdimys, gyventojų dar vadinamas „karvių pliažu“, taip pat neseniai atsirado nauji laipteliai.

Pažadu, pokyčių bus ir daugiau. Jau pasirašyta sutartis ir dėl parko tvarkymo antrojo etapo darbo projekto parengimo. Įsipareigota jį parengti per 3 mėnesius. Tad kitais metais pamatysime dar labiau gražėjantį mūsų miesto senąjį parką. Be vandentiekio ir nuotekų bei apšvietimo elektros tinklų tiesimo darbų, laukia ir labiau matomi – atsiras naujas tualetas, bus įrengti nauji takai.

Pokyčiai vyksta ir vyks, nes visomis išgalėmis stengsiuosi, kad Savivaldybė miesto parko atnaujinimą matytų kaip prioritetinį darbą. Kasmet skirtų po 400 tūkst. eurų, kad, didžiuodamiesi baronų Renė istoriją menančiu parku, mes iš tiesų turėtume, kuo pasigirti.

 

Pamiršime ir gėdą dėl Gargždų kultūros centro

Gargždų kultūros centras. Dešimtmetį miesto skauduliu esantis Gargždų kultūros centras taip pat pagaliau sulauks savo eilės. Centras, kuriame vaikų ir suaugusiųjų meno kolektyvus lanko apie 400 mėgėjų – ne tik pasenęs, nepatogus ir nepritaikytas tokiam gausiam būriui žmonių, bet ir badantis akis dėl savo išvaizdos.

Dar labiau gėda, kai žinome, kad Žadeikių, Girkalių, Drevernos ir kiti atokūs kultūros namai atrodo moderniau nei rajono centro.

Lapkričio viduryje projektuotojai, po ilgų derinimų ir pakeitimų, pristatys Gargždų kultūros centro projekto galutinius sprendinius. Kaip atrodys Gargždų kultūros centras po modernizacijos? Neabejotinai tai bus gražesnis ir funkcionalesnis pastatas. Numatyti du įėjimai į pagrindinę salę, perprojektuojamas ir didesnis bus vestibiulis, pasikeis ir fojė erdvės. Taip pat projektuotojams pateikta užduotis – numatyti galimybę ateityje ant pastato fojė įrengti terasą. Pastato fasadas taip pat bus išskirtinis – tamsiai mėlynas su etnografiniais motyvais.

Esu įsitikinusi, kad modernizuotame pastate bus galima užtikrinti aukštesnę kultūros renginių kokybę, pritraukti daugiau žiūrovų, o kolektyvų atstovai galės patogiai repetuoti šiltose ir jaukiose erdvėse.

 

Infrastruktūrai – neregėtos investicijos

Visada kėliau opų klausimą dėl miesto kelių ir šaligatvių. Aš kartu su kolegomis darome viską, kad gatvėms, šaligatviams, automobilių aikštelėms atnaujinti būtų skirta kuo daugiau lėšų, šiemet tai pasiekti pavyko – vien Gargždų infrastruktūrai numatyta 1,4 mln. eurų suma. Tokių investicijų nebuvo sulaukta paskutinius dešimtmečius.

Žinoma, dėl vykstančių darbų patiriame nepatogumų, bet, norint gyventi gražiau ir patogiau, reikia kantrybės. Minėti galime daug – nuo Kvietinių gatvės atnaujinimo iki kardinaliai pasikeitusios J. Janonio gatvės, kurioje jau atsirado patogios asfaltuotos 78-ių vietų automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujintas apšvietimas.

Pokyčiai vyksta ir kitose miesto gatvėse: Pušų, Vasario 16-osios, Žemaičių, Kretingos pl. Jau vyksta Lyros, Gedimino, P. Cvirkos ir Taikos gatvių kvartalų projektavimo darbai, baigtas pietinėje miesto dalyje esančių Kastyčio ir Melioratorių pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimas – gyventojai sulauks ne tik naujų takų, bet ir naujų automobilių stovėjimo aikštelių.

 

Pavyko paskatinti privačių darželių steigimąsi

Darželių trūkumas. Gargždiškiai, turintys mažamečių vaikų, kasmet su nerimu laukia priėmimo į darželius sąrašų, vietų į valstybinius darželius neužtenka apie 120-iai Gargždų lopšelinukų.

Savivaldybėje teko vadovauti darbo grupei, kurios pagrindinė užduotis buvo pritraukti privačius darželius į mūsų rajoną. Kadangi esame nepajėgūs pastatyti tiek daug darželių, kvietėme investuotojus, kad jie steigtų privačius darželius, teko dalyvauti gausybėje susitikimų.

Aš, kartu su koalicijos partneriais, sprendžiame šią problemą: Klaipėdos rajono savivaldybės skiriamos dotacijos tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius – didžiausios šalyje – 200 eurų. Kad užtikrintume ikimokyklinukų ugdymą, šiam tikslui privatiems darželiams kitąmet nukeliaus apie pusė milijono Savivaldybės biudžeto lėšų. Matome, kad tai yra veiksminga – steigiasi daugiau privačių darželių, o Savivaldybei, perkančiai paslaugą, nebereikia rūpintis administraciniais dalykais.

Dar viena gera naujiena – Dariaus ir Girėno g. turėtų „išdygti“ naujas 240 vietų vaikų darželis. Tad tikime, kad ateityje tėvams neteks nerimauti, kas pasirūpins jų atžalomis, grįžus į darbo rinką.

 

Nuo Klaipėdos rajono problemų, dirbdama Seime, niekur neatitrūkau: kai tik galiu, dalyvauju fiziškai, kai ne – nuotoliniu būdu. Nuolat esu Klaipėdos rajone, man rūpi ir rūpės mūsų problemos.

Kviečiu palaikyti mane, Rasą Petrauskienę, spalio 25 d. antrajame Seimo rinkimų ture, nes mano komanda nežada, bet kuria realius pokyčius. Už jūsų geresnę ateitį atiduodame visas jėgas.